drukowana A5
15.04
Kova ties Žalgiriais

Bezpłatny fragment - Kova ties Žalgiriais


Objętość:
42 str.
Blok tekstowy:
papier offsetowy 90 g/m2, druk czarno-biały
Format:
145 × 205 mm
Okładka:
miękka
Rodzaj oprawy:
blok klejony
ISBN:
978-83-288-0686-3

I AKTAS

Kriokavoje; Karaliaus rūmuose

JOGAILĖ

vienas

Sako: kvailiems laimė lemia.Koks jau velnių lėmimas? Ot, dėdė mano Kęstutis arne kvailas buvo? Jis užsitikėjo manim. Na, ar tai jaukvailesnio reikia? O biesku jam laimė lėmė. Aš jam,kaip kvailai vištai, liepiau galvą nusukti ir gana. Otbūta jau lėmimo.

Tiesa, yra tokie protingi, kaip aš. Na tokiemskaip kada laimė ir stebėtinai lemia, bereikia nei didelio darbo, nei triūso, nei rūpesties, ot taip sau žmogusbambą išpūtęs gyveni, pilvą glostai, o tau laimė arlemia, tai lemia.

Ar ne laimės darbas buvo dėl mano tėvo, jog jisbuvo vyresniu broliu Kęstučio? Ar jis dėl to jokiosrūpesties nei triūso nepridėjo. O paskui, ar ne laimėman lėmė, jog aš vyriausiu sūnum atsiradau pas savotėvą? Na tegul, aš visados buvau smilus ir visadospirmas visur lindau, žinomas vaikas, kur pavojausnebuvo, bet jeigu man kaip kada ir rodosi, jog aštyčia pats per smilumą pirmas gimiau, tai jau vis tiktaiaš niekuomi nekaltas tame, jog mano tėvas buvo taipogi pirmu sūnum... O šitų visų mažmožių tiktai irreikėjo, kad aš tapčiau kunigaikščiu, o ne kokiunors malkadžiobiu arba piemeniu.

Išmintingam žmogui tankiai tiktai užsimanytiko nors reikia, o bematai ir viskas atlikta. Paimkime nors mano — ženybas. Aš tiktai ėmiau mislytiapie ženybas... Na, metus tris; ne daugiau per penkis mislijau. Žiūriu, ugi neva netyčiomis kiša manlenkai nupieštą paveikslą savo karalienės Jadvygos.Aha! Misliju sau. O kaip tiktai jie pasakė, jog su jąjaaš galia paimti ir visą Lenkų karalystę, taip aš ir supratau... Na, tenai truputį reikėjo krikštytis ir kitus krikštyti. Poterių tenai kokių mokintis... Sako, dėl išganymo dūšios...

šitai Jogailė kalba, dairydamasis neramiai į visas šalis

Ne, čion nieko nėra! pamislijęs Ir viskas taip gražiai klojosi. Laimė lėmė. Stačiai laimė lėmė! pamislijęs Apie Jadvygą prasimanė... Bet tai stačiaiprasimanė! čiupinėdamas kaktą Ragai! Hm! Melas!Dievaži melas!

Ir karūna lenkų ir garbė! pamislijęs Na, dėl šitovisko reikėjo ir išminties... Vytautas! O tiktai tasvienas Vytautas tiktai jis vienas galėtų mano laimęsugadinti. Jis patį velnią, man rodosi, galėtų sugadinti. Lenkai kytri. Aš da kytresnis... Bandėme mesjį ir šeip ir taip apgauti ir nieko nepadarėme. Kibakada jis pats ko užsimanė. Turbūt jis kokį nors velnią turi dėl patarnavimo. Kitaip kaip jis galėtųsuprasti ir atminti visas mūsų klastas? Jo tėvas antpažiūros buvo kur kas už jį išmintingesnis, o aš jį lengvai apgavau. O Vytautą negaliu. Čion ne be velnio. Ir ne dyvai; jo motina ir tėvas buvo stabmeldžiai.Jis pats, tiesa, krikštytas, bet tai taip sau tiktai, dėlviso ko. O mane du sykius krikštijo. Na tai tokio kaipaš kiekvienas velnias gali išsižadėti. Pamislykite,vieną kartą krikštyto, o jau velnias prisidingi. Taidu sykius krikštyto — ir šeip, ir taip krikštyto, turi suvisbijotis. pamislijęs Bet argi jau taip tas velnias irbijosi manęs? Jeigu tai tiesa, tai būtų suvis niekai.Jeigu jisai gelbsti Vytautą, tai ir man susigadytų tarpais jo pagalba, kada Dievas nesiskubina. ištaręs taidairosi aplinkui su išgąsčia Ne, nieko nėra!

iš tolo girdėti žingsniai O kad jį ir Perkūnas trenktų! Galėjo girdėti su paskubta ima giedoti AniuolasDievo apreiškė Panai Marijai ir prasidėjo iš DvasiosŠventos!... pasirodo vyras

Ar tai tu čionai, Zbignieve? su meiliu veidu Jogailė patinka vyrą ir kiša jam ranką. Kas gero?

ZBIGNIEVAS

pakštelėjęs neva į karvošių Jogailės,o iš teisybės į nagą savo nykščio

Nieko gero, šviesiausias karaliau! Kryžiuočiaine tik žemių negrąžina, bet reikalauja dar nuo mūsų žemės. Ot, aš jumis paskaitysiu, ką jie rašo.

JOGAILĖ

Ar žinai ką? Tu mėgsti tokius dalykusskaityti, tai tu pasiskaityk paskui sau da sykį, bemanęs...

ZBIGNIEVAS

Bet ką jiems atsakyti?

JOGAILĖ

Ką atsakyti?

ZBIGNIEVAS

Taigi, jūsų šviesybe.

JOGAILĖ

stovi užsimislijęs; paskui ima vėl niūniuotiiš tyko

Aniuolas Dievo apreiškė Panai Marijai...

ZBIGNIEVAS

į šalį

Dievobaimingas karalius, tiktai ne laiku.

JOGAILĖ

truputį garsiau

Sveika Marija mylistospilna...

ZBIGNIEVAS

pertraukdamas

Ką gi daryti? Kąatsakyti?

JOGAILĖ

i šalį

Įkyrėjo man į gyvąją ir šits, kaipanoms gadynėmis Vytautas.

ZBIGNIEVAS

nugirdęs tiktai paskutinį žodį, kalba įsave

Vytautas? Ot galva! Tegul Vytautas su jais žinosi! Taip, taip! Ak ir nuo jo Kryžiuočiai reikalauja žemių, reikalauja Žemaitijos. Taip! Tegul Vytautas pradeda, o mes palūkėkime, pažiūrėsime. Ans mėgsta muštis.Jis n‘ištvers! Jis susiniaus su Kryžiuočiais. O kaipjis juosius sumuš, mes ir pasinaudosime. garsiai Jūsų šviesybe, mes lūktelsime su atsakymu ir pažiūrėsime,kaip šitoje dėtoje apseis Vytautas. Taip jūs norėjote.

JOGAILĖ

nustojęs niūniuoti

Taip, ugi taip! Tegulapseina Vytautas!

kiša ranką Zbignievui, kaip iratsisveikindamas, o tas nuduoda vėl, jog bučiuoja jamkarvošięJogailė išeina

ZBIGNIEVAS

Ot, kalba ne vienas: kvailas Jogailė!Ne suvis kvailas! Ot, kas sumislyta. Ir kytriausiamnesumislyti geriaus. Tegul sau šykščius Vytautas mušasi su Kryžiuočiais, tegul žudo savo svietą, o mumisDievas ant to protą davė, kad pasinaudotume be skriaudos dėl savęs... pasirodo Jadvyga, Zbignievas eidamassu paskubiu prie jos Šviesiausioji karaliene! Labadiena jumis! Laba diena, Aniuole, tu mūši! Saule!

JADVYGA

apsidairius ir pamačius, jog daugiausnieko nėra

Kad ir tu pastiptum su savo laba diena.Prapuldei ant viso amžiaus, o dabar laba diena! Lįskitu prie šuns, o ne prie manęs!

ZBIGNIEVAS

Suvis be reikalo teikėtės jūs ant manęspūryti. Da taip sakant, aš ne tiktai ką kitą, bet irpadėkavonę ne tiktai nuo kitų, bet ir nuo jūsų šviesybės užsidirbau...

JADVYGA

Pražudęs mane ir pražudęs suvis be reikalo?!

ZBIGNIEVAS

Kaip be reikalo?

JADVYGA

Taip be reikalo, kaip pats sakei andai Jogailei, jog dėl lenkų susidėjimas į krūvą su Lietuvabuvo nereikalingas.

ZBIGNIEVAS

Ka! ka! ka! kvatoja Tai aš jamtaip sakiau. Tiesa! Bet susimildama, karaliene, argiaš jam galėjau teisybę sakyti? Jumis, tai kas kita.

JADVYGA

Kokią gi tu man teisybę pagaminai?

ZBIGNIEVAS

Šita teisybė ir negaminta pati pasidarė. Gana bus, jeigu aš jumis priminsiu, jog lenkai ir dabar da ne per virš gerai stovi ginami ir Lietuvos. Gudai tyko nustverti kraštelį žemių. Čekai,vokiečiai iš kito krašto tiktai progos laukia. Tai davis nieko! Bet atsižiūrėkite ant Kryžiuočių. Kiek jiemūsų žemių prarijo ir vis da nesotus. Da vis rija irant naujų žiojasi. O jus atsiminkite, kaip mumis ėjosiprieš sugobtuves su Jogaile. Kas užpuolimas Lietuvos,kiek nelaimes darė mūsų šalyje; kiek lobių lietuviaikas sykis iš lenkų gabenosi, kiek vergusių!...

JADVYGA

Kodėl nesigynėte! Ak jumis, kaip tu pasakoji, taip buvo lengva nuo visų gintis.

ZBIGNIEVAS

Atsiginsi tu nuo Lietuvos! Jie kaippadūkę; tik plėšia, tik grėbia, tik smaugia, tik mūša! Nežiūri jie, ar tavo galva, ar akis... Jiems vis tiek! Lįski tiktai, o jie tave iš šuns vietos užmuš. Nežiūri, artu chamas, ar bajoras... tiktai sauja, tiktai kerta!Jeigu nebūtume mes su jais susidėję, su tais lietuviais,tai po dešimčiai metų ar po dviejų jie būtų užėmę visus lenkus ir vietoje būti karaliene, būtų tekę būtivergute ar Dievas žino kuomi... Ot, už ką man ir dėkapriguli.

JADVYGA

Ne vergute ir ne Dievas žino, kuomi būčiau buvus, tiktai pačia mano pirmo ir mylimo jaunikio. O už vargą ne dėkui!

ZBIGNIEVAS

Na tegul ir taip. Bet kaip gi būtąbuvę su mumis, su lenkais?

JADVYGA

Su lenkais tai būtų buvę, ko jie verti.

ZBIGNIEVAS

Ir jums negailėtų?

JADVYGA

Ko jau gailėtis šalies, kuri ieško užvėjospo moteriškės žiurstu.

iš tolo pasirodo pulkas magnatą su arkivyskupu.Zbignievas bėga prie jų, sveikina visus, bučiuoja rankas; karalienė tame tarpe sėda ant sosto; ją sveikina visi

ARKIVYSKUPAS

Koksai svarbus dalykas pareikalavo čionai mūsų pribuvimo?

ZBIGNIEVAS

Nuo kryžiuočių atsiųstas raštas, kuriame ne tiktai nežada jie grąžinti užimtą žemę, kaip taimes reikalavome, bet da reikalauja naują.

ARKIVYSKUPAS

O kur karalius? Tai jo ypatingasrūpestis. Ką jis ant šito sakytų?

ZBIGNIEVAS

Jis man sakė savo mislį. O dabargiedodamas Aniuolą Dievo, nuėjo melstis į savo rūmus.

ARKIVYSKUPAS

Ir tai gerai! Įgijome dievobaimingą karalių ir gerą da ir tuomi, jog jis mažai kišasi į darbus, duodamas mums valią apsūdyti kiekvienąsvarbesnį dalyką viešą. Kokį garsą, kokį gerą DievasVisagalis suteikė jums, šviesi karaliene, patį. Taipmisliju, jog visas svietas užvydi jums.

JADVYGA

Aha! į šalį Pasikarki tu su savo karalium.

PIRMAS MAGNATAS

Kalbos jokios nėra ir būti negali apie tai, jog karalius mūsų geras ir garsus. Klausimas čion eina ne apie tai, tiktai apie tai, ką darytisu kryžiočiais?

PIRMA MOTERIŠKE

O ką da čionai daug šnekėti.Apgarsinti ant jųjų karę ir atlikta.

ARKIVYSKUPAS

Przeczytałeś bezpłatny fragment.
Kup książkę, aby przeczytać do końca.