I AKTAS
Kriokavoje; Karaliaus rūmuose
JOGAILĖ
vienas
Sako: kvailiems laimė lemia.Koks jau velnių lėmimas? Ot, dėdė mano Kęstutis arne kvailas buvo? Jis užsitikėjo manim. Na, ar tai jaukvailesnio reikia? O biesku jam laimė lėmė. Aš jam,kaip kvailai vištai, liepiau galvą nusukti ir gana. Otbūta jau lėmimo.
Tiesa, yra tokie protingi, kaip aš. Na tokiemskaip kada laimė ir stebėtinai lemia, bereikia nei didelio darbo, nei triūso, nei rūpesties, ot taip sau žmogusbambą išpūtęs gyveni, pilvą glostai, o tau laimė arlemia, tai lemia.
Ar ne laimės darbas buvo dėl mano tėvo, jog jisbuvo vyresniu broliu Kęstučio? Ar jis dėl to jokiosrūpesties nei triūso nepridėjo. O paskui, ar ne laimėman lėmė, jog aš vyriausiu sūnum atsiradau pas savotėvą? Na tegul, aš visados buvau smilus ir visadospirmas visur lindau, žinomas vaikas, kur pavojausnebuvo, bet jeigu man kaip kada ir rodosi, jog aštyčia pats per smilumą pirmas gimiau, tai jau vis tiktaiaš niekuomi nekaltas tame, jog mano tėvas buvo taipogi pirmu sūnum... O šitų visų mažmožių tiktai irreikėjo, kad aš tapčiau kunigaikščiu, o ne kokiunors malkadžiobiu arba piemeniu.
Išmintingam žmogui tankiai tiktai užsimanytiko nors reikia, o bematai ir viskas atlikta. Paimkime nors mano — ženybas. Aš tiktai ėmiau mislytiapie ženybas... Na, metus tris; ne daugiau per penkis mislijau. Žiūriu, ugi neva netyčiomis kiša manlenkai nupieštą paveikslą savo karalienės Jadvygos.Aha! Misliju sau. O kaip tiktai jie pasakė, jog su jąjaaš galia paimti ir visą Lenkų karalystę, taip aš ir supratau... Na, tenai truputį reikėjo krikštytis ir kitus krikštyti. Poterių tenai kokių mokintis... Sako, dėl išganymo dūšios...
šitai Jogailė kalba, dairydamasis neramiai į visas šalis
Ne, čion nieko nėra! pamislijęs Ir viskas taip gražiai klojosi. Laimė lėmė. Stačiai laimė lėmė! pamislijęs Apie Jadvygą prasimanė... Bet tai stačiaiprasimanė! čiupinėdamas kaktą Ragai! Hm! Melas!Dievaži melas!
Ir karūna lenkų ir garbė! pamislijęs Na, dėl šitovisko reikėjo ir išminties... Vytautas! O tiktai tasvienas Vytautas tiktai jis vienas galėtų mano laimęsugadinti. Jis patį velnią, man rodosi, galėtų sugadinti. Lenkai kytri. Aš da kytresnis... Bandėme mesjį ir šeip ir taip apgauti ir nieko nepadarėme. Kibakada jis pats ko užsimanė. Turbūt jis kokį nors velnią turi dėl patarnavimo. Kitaip kaip jis galėtųsuprasti ir atminti visas mūsų klastas? Jo tėvas antpažiūros buvo kur kas už jį išmintingesnis, o aš jį lengvai apgavau. O Vytautą negaliu. Čion ne be velnio. Ir ne dyvai; jo motina ir tėvas buvo stabmeldžiai.Jis pats, tiesa, krikštytas, bet tai taip sau tiktai, dėlviso ko. O mane du sykius krikštijo. Na tai tokio kaipaš kiekvienas velnias gali išsižadėti. Pamislykite,vieną kartą krikštyto, o jau velnias prisidingi. Taidu sykius krikštyto — ir šeip, ir taip krikštyto, turi suvisbijotis. pamislijęs Bet argi jau taip tas velnias irbijosi manęs? Jeigu tai tiesa, tai būtų suvis niekai.Jeigu jisai gelbsti Vytautą, tai ir man susigadytų tarpais jo pagalba, kada Dievas nesiskubina. ištaręs taidairosi aplinkui su išgąsčia Ne, nieko nėra!
iš tolo girdėti žingsniai O kad jį ir Perkūnas trenktų! Galėjo girdėti su paskubta ima giedoti AniuolasDievo apreiškė Panai Marijai ir prasidėjo iš DvasiosŠventos!... pasirodo vyras
Ar tai tu čionai, Zbignieve? su meiliu veidu Jogailė patinka vyrą ir kiša jam ranką. Kas gero?
ZBIGNIEVAS
pakštelėjęs neva į karvošių Jogailės,o iš teisybės į nagą savo nykščio
Nieko gero, šviesiausias karaliau! Kryžiuočiaine tik žemių negrąžina, bet reikalauja dar nuo mūsų žemės. Ot, aš jumis paskaitysiu, ką jie rašo.
JOGAILĖ
Ar žinai ką? Tu mėgsti tokius dalykusskaityti, tai tu pasiskaityk paskui sau da sykį, bemanęs...
ZBIGNIEVAS
Bet ką jiems atsakyti?
JOGAILĖ
Ką atsakyti?
ZBIGNIEVAS
Taigi, jūsų šviesybe.
JOGAILĖ
stovi užsimislijęs; paskui ima vėl niūniuotiiš tyko
Aniuolas Dievo apreiškė Panai Marijai...
ZBIGNIEVAS
į šalį
Dievobaimingas karalius, tiktai ne laiku.
JOGAILĖ
truputį garsiau
Sveika Marija mylistospilna...
ZBIGNIEVAS
pertraukdamas
Ką gi daryti? Kąatsakyti?
JOGAILĖ
i šalį
Įkyrėjo man į gyvąją ir šits, kaipanoms gadynėmis Vytautas.
ZBIGNIEVAS
nugirdęs tiktai paskutinį žodį, kalba įsave
Vytautas? Ot galva! Tegul Vytautas su jais žinosi! Taip, taip! Ak ir nuo jo Kryžiuočiai reikalauja žemių, reikalauja Žemaitijos. Taip! Tegul Vytautas pradeda, o mes palūkėkime, pažiūrėsime. Ans mėgsta muštis.Jis n‘ištvers! Jis susiniaus su Kryžiuočiais. O kaipjis juosius sumuš, mes ir pasinaudosime. garsiai Jūsų šviesybe, mes lūktelsime su atsakymu ir pažiūrėsime,kaip šitoje dėtoje apseis Vytautas. Taip jūs norėjote.
JOGAILĖ
nustojęs niūniuoti
Taip, ugi taip! Tegulapseina Vytautas!
kiša ranką Zbignievui, kaip iratsisveikindamas, o tas nuduoda vėl, jog bučiuoja jamkarvošięJogailė išeina
ZBIGNIEVAS
Ot, kalba ne vienas: kvailas Jogailė!Ne suvis kvailas! Ot, kas sumislyta. Ir kytriausiamnesumislyti geriaus. Tegul sau šykščius Vytautas mušasi su Kryžiuočiais, tegul žudo savo svietą, o mumisDievas ant to protą davė, kad pasinaudotume be skriaudos dėl savęs... pasirodo Jadvyga, Zbignievas eidamassu paskubiu prie jos Šviesiausioji karaliene! Labadiena jumis! Laba diena, Aniuole, tu mūši! Saule!
JADVYGA
apsidairius ir pamačius, jog daugiausnieko nėra
Kad ir tu pastiptum su savo laba diena.Prapuldei ant viso amžiaus, o dabar laba diena! Lįskitu prie šuns, o ne prie manęs!
ZBIGNIEVAS
Suvis be reikalo teikėtės jūs ant manęspūryti. Da taip sakant, aš ne tiktai ką kitą, bet irpadėkavonę ne tiktai nuo kitų, bet ir nuo jūsų šviesybės užsidirbau...
JADVYGA
Pražudęs mane ir pražudęs suvis be reikalo?!
ZBIGNIEVAS
Kaip be reikalo?
JADVYGA
Taip be reikalo, kaip pats sakei andai Jogailei, jog dėl lenkų susidėjimas į krūvą su Lietuvabuvo nereikalingas.
ZBIGNIEVAS
Ka! ka! ka! kvatoja Tai aš jamtaip sakiau. Tiesa! Bet susimildama, karaliene, argiaš jam galėjau teisybę sakyti? Jumis, tai kas kita.
JADVYGA
Kokią gi tu man teisybę pagaminai?
ZBIGNIEVAS
Šita teisybė ir negaminta pati pasidarė. Gana bus, jeigu aš jumis priminsiu, jog lenkai ir dabar da ne per virš gerai stovi ginami ir Lietuvos. Gudai tyko nustverti kraštelį žemių. Čekai,vokiečiai iš kito krašto tiktai progos laukia. Tai davis nieko! Bet atsižiūrėkite ant Kryžiuočių. Kiek jiemūsų žemių prarijo ir vis da nesotus. Da vis rija irant naujų žiojasi. O jus atsiminkite, kaip mumis ėjosiprieš sugobtuves su Jogaile. Kas užpuolimas Lietuvos,kiek nelaimes darė mūsų šalyje; kiek lobių lietuviaikas sykis iš lenkų gabenosi, kiek vergusių!...
JADVYGA
Kodėl nesigynėte! Ak jumis, kaip tu pasakoji, taip buvo lengva nuo visų gintis.
ZBIGNIEVAS
Atsiginsi tu nuo Lietuvos! Jie kaippadūkę; tik plėšia, tik grėbia, tik smaugia, tik mūša! Nežiūri jie, ar tavo galva, ar akis... Jiems vis tiek! Lįski tiktai, o jie tave iš šuns vietos užmuš. Nežiūri, artu chamas, ar bajoras... tiktai sauja, tiktai kerta!Jeigu nebūtume mes su jais susidėję, su tais lietuviais,tai po dešimčiai metų ar po dviejų jie būtų užėmę visus lenkus ir vietoje būti karaliene, būtų tekę būtivergute ar Dievas žino kuomi... Ot, už ką man ir dėkapriguli.
JADVYGA
Ne vergute ir ne Dievas žino, kuomi būčiau buvus, tiktai pačia mano pirmo ir mylimo jaunikio. O už vargą ne dėkui!
ZBIGNIEVAS
Na tegul ir taip. Bet kaip gi būtąbuvę su mumis, su lenkais?
JADVYGA
Su lenkais tai būtų buvę, ko jie verti.
ZBIGNIEVAS
Ir jums negailėtų?
JADVYGA
Ko jau gailėtis šalies, kuri ieško užvėjospo moteriškės žiurstu.
iš tolo pasirodo pulkas magnatą su arkivyskupu.Zbignievas bėga prie jų, sveikina visus, bučiuoja rankas; karalienė tame tarpe sėda ant sosto; ją sveikina visi
ARKIVYSKUPAS
Koksai svarbus dalykas pareikalavo čionai mūsų pribuvimo?
ZBIGNIEVAS
Nuo kryžiuočių atsiųstas raštas, kuriame ne tiktai nežada jie grąžinti užimtą žemę, kaip taimes reikalavome, bet da reikalauja naują.
ARKIVYSKUPAS
O kur karalius? Tai jo ypatingasrūpestis. Ką jis ant šito sakytų?
ZBIGNIEVAS
Jis man sakė savo mislį. O dabargiedodamas Aniuolą Dievo, nuėjo melstis į savo rūmus.
ARKIVYSKUPAS
Ir tai gerai! Įgijome dievobaimingą karalių ir gerą da ir tuomi, jog jis mažai kišasi į darbus, duodamas mums valią apsūdyti kiekvienąsvarbesnį dalyką viešą. Kokį garsą, kokį gerą DievasVisagalis suteikė jums, šviesi karaliene, patį. Taipmisliju, jog visas svietas užvydi jums.
JADVYGA
Aha! į šalį Pasikarki tu su savo karalium.
PIRMAS MAGNATAS
Kalbos jokios nėra ir būti negali apie tai, jog karalius mūsų geras ir garsus. Klausimas čion eina ne apie tai, tiktai apie tai, ką darytisu kryžiočiais?
PIRMA MOTERIŠKE
O ką da čionai daug šnekėti.Apgarsinti ant jųjų karę ir atlikta.
ARKIVYSKUPAS
Kaip tai atlikta? Vieno apgarsinimo jie neišsigąs.
PIRMA MOTERIŠKE
Na, aš ir sakau apgarsinti.Žinomas dalykas, apgarsinus surinkti kariūmenę irėjus sumušti kryžiuočius.
PIRMAS MAGNATAS
Ir jus leisite į kovą ir save patįir vaikus?
PIRMA MOTERIŠKE
Kaip tai patį ir vaikus? Yrair be jųjų kam muštis su kryžiuočiais. Ant to Dievoleisti visokie bajorpalaikiai.
PIRMAS MAGNATAS
Taip; bet matai, tamsta, tiebajorpalaikiai savo kalba: jeigu eiti, tai visiems, nesvisi lygūs. Ir jie nenori.
PIRMA MOTERIŠKE
Tai pasamdyti samdininkus.
PIRMAS MAGNATAS
Na taip. Tiktai ant šito reikssuduoti pinigus. Jūs gal nuo savęs įnešite į kasą vieną antrą tūkstantį dukatų?
PIRMA MOTERIŠKE
pašokus nuo krėslo
Aš? Antto yra karališka valstijos kasa.
ARKIVYSKUPAS
Ji tuščia!
PIRMA MOTERIŠKE
Aš tame nekalta. Ir ne manodalykas dėti pinigus ant karės.
ARKIVYSKUPAS
Kaip tamsta kalbi, taip kalba irkalbės kiekvienas. Dėl to, pagal mano nuomonę, ir kadnelieti krikščioniško kraujo, geriausiai būtų atidavusšitą visą mūsų ginčą su kryžiuočiais ant valios šventoTėvo.
ANTRAS MAGNATAS
Koks čion ginčas? Čion jokioginčo nėra! Čion gali būti tiktai skundas į šventą Tėvą ant kryžiuočių.
ARKIVYSKUPAS
Na, gerai. Parašykite tada skundąir nusiųskite. Bet ką sakys karalienė?
JADVYGA
Kaip sau norite, taip ir darykite.
ARKIVYSKUPAS
Aniuolas! Saule mūši! Zbignievasir Jadvyga žiūri labai šnairiai ant arkivyskupo Okaip gi norėtų mūsų dievobaimingasis karalius?
ZBIGNIEVAS
Karalius, kaipo didžiai išmintingasir globiantis savo tautą, mislija, jog geriau būtų atidėti ir laukti. Ir jeigu jau neapseis be karės, tai laukti geriaus, kad ją vestų Vytautas su lietuviais, kurie iružgauti labiau ir kuriems per tai ir pritinka labiau vesti karę su kryžiuočiais, nei mums.
ARKIVYSKUPAS
Labai išmintinga ir didelė mislis,ypač sukergus ją su mūsų nusprendimu.
iš visų pusių šaukia balsai: „Tiesa! Tiesa!”
KARALIENĖ JADVYGA
Darbas pabaigtas.
išeina ji,o paskui ją ir kitos moterys
PIRMAS MAGNATAS
Na ir tu gi melagius, Zbignieve.
ZBIGNIEVAS
Dėl ko gi?
PIRMAS MAGNATAS
Argi galimas dalykas, kadpats Jogailė taip būtų sumislijęs, kaip tu šnekėjai?
ZBIGNIEVAS
Na, kad iš tikrųjų!
PIRMAS MAGNATAS
Nei jau tiesa, nei ką! Meluoji kaip rudis: kur jam taip sudėstinėti.
ZBIGNIEVAS
Vienok jis mane užvedė ant mislies.
PIRMAS MAGNATAS
O kaip gi jis užved??
ZBIGNIEVAS
Ugi pasakė: Vytautas.
PIRMAS MAGNATAS
Na šitaip tai gali būti.
ARKIVYSKUPAS
Be reikalo jus laikote Jogailę už žmogų silpno proto. Jisai kaipo tikras krikščionis yra tiktai labai dievobaimingas ir mestus. Skatinamas mestumu jisai nesigiria ir nemandrauja. Bet kiekvienas žodisjo, kiekvienas darbas tai paveikslas išminties dėl visų.girdėt balsas giedančio Jogailės Visiems jums reiktų imti iš jo pavyzdį, kaip reikia gyventi katalikui.
balsas giedančio artinasi
ANTRAS MAGNATAS
į šalį
Hm! Jeigu visi imtų taunuo pats ryto iki vakaro po ausim giedoti „AniuoląDievo”, tai tuo išsižadėtum visų šventenybių ir džiaugtumeisi išgirdęs mozūrišką giesmelę apie Kaśką.
pasirodo Jogailė; prie jo glemžiasi visi
JOGAILĖ
Pabaigėte, turbūt? Na ir dėkui DievuiTėvui, Sūnui Jo ir Dvasiai Šventai. Trijose YpatoseVienam Dievui.
sveikinasi
ARKIVYSKUPAS
Kaip sveikata Jūsų, šviesiausiasvaldytojau!
JOGAILĖ
Nieko sau būtų, tiktai miegu nelabai gerai: blusos kanda ir šunys loja. O aš tų šunų lojimotaip nekenčiu! Liepiu nuvyti. O nuvyti šunys, toliauima staugti, kas da pikčiau dėl manęs. Jau jeigu šunys staugia, tai nelauki gero! Nuo mažo tokiose dėtose mane visados ima imti šiurpuliai ir nerimastis.Kad taip....
tykiau kalba, kreipdamasis į arkivyskupą
ARKIVYSKUPAS
Ko, Šviesiausias?
JOGAILĖ
nedrąsiai
Ar nėra tokio šventojo, arbanors abrozdėlio kokio nuo šunų?
esantieji čiauposi,kad neprunkšteltų
ARKIVYSKUPAS
Ne, Šviesiausias! Tokių nėra. Betmelskitės, o malda suramins ir duos pakantrumą jums.
JOGAILĖ
Aš ir taip pakantrus. Geriau, kad Dievasduotų pakantrumą šunims, kad jie nelotų ir nestaugtų.
Jogailė tolinasi ir išnyksta rūmuose
PIRMAS MAGNATAS
Na, mūsų išmintingasis kone numarino mane. Kone plyšau besičiaupydamas. Ir užsimanyta gi jo šventųjų nuo šunų! Gerai da, jog ne nuoblusų. O kad jį!
ARKIVYSKUPAS
grasnai
Cit, nepliaunyki! Jolūpomis kalbėjo gilus tikėjimas! Tai kūdikiškas, nekaltas tikėjimas, kuris kalnus varto! Cit!
arkivyskupas pakėlęs pirštą aukštyn grasina visiems lenkų magnatams
II AKTAS
Kriokavoje; Karaliaus rūmuose
ARKIVYSKUPAS
Na, tamsta, kaip darbas eina sukryžiuočiais? Ar jau Vytautas apgarsino ant jųjų žygį?
ZBIGNIEVAS
atsidusęs
Kur tau! Jis nei nemislija apie tai.
ARKIVYSKUPAS
Ar gali būti? Tai suvis niekai!Reiktų kad jis žygį apšauktų!
ZBIGNIEVAS
Ir aš taip sakau.
ARKIVYSKUPAS
Jeigu taip, tai kodėl jis taip ilgaineapšaukia?
ZBIGNIEVAS
Ugi velnias jį žino!
ARKIVYSKUPAS
Turbūt sveikas nieko nedarai, kadjis pasiskubintų, ar nemoki. Reikia tą girinį žmogųįerzinti.
ZBIGNIEVAS
Tai dabar! Ar aš jau jį neerzinauir nepykdžiau ant kryžiuočių, o kas iš to?
ARKIVYSKUPAS
Sakai — erzinai...
ZBIGNIEVAS
Visaip bandžiau. Ir gerumu bandžiau. Ir erzinau. Aš jam sakau, jog iš jo šiepia,juokiasi kryžiuočiai. O jisai man atsako, jog iš lenkęir Jogailės jie dar labiau juokiasi. Aš jam sakau, jogkryžiuočiai jį meška, stabmeldžiu vadina. O jis manatkerta, jog kryžiuočiai lenkus beždžionkomis vadina,o dėl Jogailės per kvailį kito vardo ir neturi. Bandžiaujam sakyti, jog Lietuva turi apgarsinti karę kryžiuočiams, kad tie nesikabintų nei į Žemaičius, nei į Sudaviją, bet ir tai ant niekų nuėjo.
ARKIVYSKUPAS
Ką gi jis tau ant šito atsakė.
ZBIGNIEVAS
O ką? Girdi, jie da labiau kabinasi įlenkus, nei į Lietuvą. Jie, girdi, paėmė Drezdenką,paėmė kitas pilis su apygardomis ir da reikalauja. Oką apie Žemaitiją, tai girdi, ji jau kelis kartus prižadėta Kriyžiočiams ir per Mindaugą ir per Jogailę ir davis, girdi, ji į Lietuvą priguli, o ne į kryžiuočius.
ARKIVYSKUPAS
Jeigu taip, tai reikia pabandyt kryžiuočius užsiundyti ant Vytauto.
ZBIGNIEVAS
Bandžiau!
ARKIVYSKUPAS
Na ir kuomi pasibaigė?
ZBIGNIEVAS
Kryžiuočiai porą mūsų gardų užėmė irsklypą žemės ties Drezdenku.
ARKIVYSKUPAS
O Lietuvoje ar daug užėmė?
ZBIGNIEVAS
Jie tenai nė nebandė lįsti. Mumis,girdi, nepanagu. Vytautas, girdi, ant mūsų šalies galiužleisti savo totorius.
Jogaila įeina
JOGAILĖ
Tegul bus pagarbintas Jėzus Kristus!
ARKIVYSKUPAS SU ZBIGNIEVU
Ant amžių amžinųjų.Amen.
JOGAILĖ
į Arkivyskupą
O tai gerai, jog aš sutikau čionai jūsų ekscelenciją. Jus gal man išrišitevieną svarbų klausimą, kurį be jūsų pagelbos veltui ašbandžiau per kitus išrišti.
ARKIVYSKUPAS
Su didžiausia aitra aš tai atliksiu,paklodamas visas mano pajėgas ant to. Tiktai koks— tas klausimas.
JOGAILĖ
Ot koks. Radau aš šmotelį vaško antstebuklingo abrozo. Pasakykite dabar man, ar šitasvaškas stebuklingas ir šventas, ar ne?
ARKIVYSKUPAS
pamislijęs
Dievas yra visagalis.Ir jeigu tokia valia Dievo, tai jis ir mažiausią krislelį,mažiausią dulkelę, ką sakau...
pasirodęs iš tolo bajorassu gromatomis pertraukia bylą arkivyskupo
GANDANEŠIS BAJORASS
Žinios iš Didžiosios Lenkijos ir nuoVytauto
traukiasi šalin
JOGAILĖ
į Zbignievą
Paskaityki sveiks ir manpapasakosi ką tenai rašo.
arcivyskupui
Ot aš ir noriu žinoti, ar šitas vaško šmotelis galigelbėti nuo nelaimės ar ne, ir jeigu gali, tai nuo kokios?siekdamasi ištraukti iš ančio maišelį Aš dėl viso kotą šmotelį įsidėjau į maišelį su kitomis šventenybėmis.Kalba ir traukia maišelį su atsidėjimu nicija ir ištraukęspradeda kloti įtalpą maišelio priešai arkivyskupą Ašjumis tuojaus rasiu ir tą vaško šmotelį. O čion matote, tai nagai švento Martyno...
ARKIVYSKUPAS
nuošaliai
Greičiau meškos.
JOGAILĖ
O čion tai vienas ūsas Judošiaus, labaigelbstintis nuo apgavimų. Man pasakojo, būtin šitąūsą jam išpešus viena labai šventabliva moteriškė.
ZBIGNIEVAS
Perprašau jus, šviesiausias karaliau,jog pertraukiu jūsų pašnekį. Didžiosios Lenkijos vaivadadaneša, jog kryžiuočiai užėmė dar sklypą mūsų žemės.
JOGAILĖ
Argi jiems nesakyta, kad jie daugiau tokios kvailystes nedarytų?
ZBIGNIEVAS
Kur nesakyta? Sakyta! Tiktai jie neklauso.
JOGAILĖ
su piktumu
Neklauso! Tai paliepkite Vytautui su Lietuva ant jų užpulti. Parašykite!
ZBIGNIEVAS
Aš jau seniai tai padariau, seniai parašiau Vytautui, kad jis užpultų. Šiandien jau gavauir atsakymą.
JOGAILĖ
Na ir ką gi rašo Vytautas?
ZBIGNIEVAS
Aš, girdi, ne apgynėjas lenkų.
JOGAILĖ
Kas gi gins lenkus?
ZBIGNIEVAS
Taigi jis. ir prideda gromatoje. Tegul, girdi, visi šunys gina lenkus, jeigu jie patys savęsnenori ginti.
JOGAILĖ
Ką šunys gins. Jis tiktai šiepdamas tyčiomis rašo. pamislijęs Jeigu jisai nenori vienas ginti,kažin, ar jis neapsiimtų sykiu su lenkų kariūmeneginti lenkus? Reiktų pašnekėti su juoju.
ZBIGNIEVAS
kužda arkivyskupui į ausį
Girdi!Mislis! Reikia tiktai ją sunaudoti. Jogailei Jūsų karališka šviesybe! Kaip visados, taip ir dabar aš lenkiugalvą prieš jūsų išmintį. Kad ir šimtą mes čionai surinktume galvočių, vis jau geresnės mislies neišgirstume.Aš tiktai pridėti noriu, jog Vytauto gromatas atnešėjo pasiuntinys.
JOGAILĖ
Kodėl tu man šito iš sykio nesakei? Liepki pašaukti pasiuntinį. O patys galite eiti pasilsėt,po tiek rūpesčių apie valdystos dalykus.
visi išeina;lieka tiktai Jogailė ir Vytauto pasiuntinys
PASIUNTINYS
Kunigaikštis Lietuvos, Bernaičių irRūsios, Vytautas siunčia labas dienas jumis, šviesiausias karaliau, ir visai šeimynai.
JOGAILĖ
O kuo tu vardu?
PASIUNTINYS
Marma.
JOGAILĖ
Laike medžioklės Panemunyje man tekobūti Marinuose. Ar ne iš tų Marmų esi sveiks?
PASIUNTINYS
Iš tų, jūsų šviesybe!
JOGAILĖ
Sugrįžęs, Marma, atiduoki labas dienasVytautui ir visai jo šeimynai, ir pasakyki, jog aš joneužmirštu ir tegul jis manęs neužmiršta. pamislijęsNeužmirštu aš viso mūsų kampo. Atsimeni gal tiesjūsų vieta ant Nemuno kranto kresną lapotą iškerojusią liepą, šventą dėl visos apygardos? Ar nenukirtonaikindami stabmeldystės paminklus?
PASIUNTINYS
mikčiodamas
Tai aš gerai neatsimenu. Aš...
JOGAILĖ
Sakyki man drąsiai! Čionai nėra nėvieno lenko, o aš ir krikštytas, likau vis tokiu jau, kokiu buvau.
PASIUNTINYS
Jeigu jūsų šviesybė klausiate apie tąliepą, kuri ant kranto Nemuno, tai ta dar užsiliko. Josnedrįso niekas nukirsti. Švento!
JOGAILĖ
Ir dėkui Dievui! Puiki tenai vieta.Nemuno krantas parėdytas medžiais. Nuo laukųkvepia žolynų žiedais, lekia gausmas... Kaip aš išsiilgau savo gimto kampo. Man jau į gyvą kaulą įgriso irlenkai ir viskas čionai... Traukte mane trankiatenai, į tėviškę, bet tenai ir manęs ne labai myli...
MARMA
į šalį
Kas mylės žudytoją Kęstučio.
JOGAILĖ
Dabar tenai visi tik vieną Vytautą žino ir myli!
MARMA
Tiesa! Visi myli Vytautą. Bet Lietuvaplati. Randasi visiems lietuviams vieta joje. Ir Algirdo veislę lietuviai mini su paguoda.
JOGAILĖ
į save
Ar nepabandyti papirkti šitą Marmą, kad jis nudaigotų Vytautą? Būtų tai suvis pusėtinas darbas. Marmai Nėra jau dabar Lietuvoje tokiųatsidavusių žmonių, kaip buvo Kučiukas, Zebenštis...
MARMA
Na, tiesa! Nėra dabar jau tokio brudo.Ir anuosius žmones nugalabino, kaip piktas šunis, tuosius užmušėjus brangaus Kęstučio.
JOGAILĖ
į save
Nėra ką nė šnekėti. MarmaiTaip, taip! Dėl to ir aš misliju, jog jeigu aš sugrįžčiau namon į Lietuvą, tai nesirastų dabar nei vieno lietuvio, nei žemaičio, kuris drįstų pakelti ant manęsranką. O dėlei Kryžiuočių man reiktų pasimatyti suVytautu, malonu būtų pasimatyti Lietuvoje... Bet tiedarbai...
MARMA
Ir Vytautas rūpinasi apie juosius. Ir jisnorėjo pasimatyti su jūsų šviesybe, ypač da dėl to, jognustojo suvis vilties, jog popiežius, arba vokiečiųimperatorius sutramdys Kryžiuočius.
JOGAILĖ
Ar tai Vytautas bandė tramdyti kryžiuočius ir per vokiečių imperatorių?
MARMA
Ugi kaip! Ans buvo ir apsiėmęs. Tikkur tau Kryžiuočiai klausysis ko nors! Jie ir iš imperatoriaus ėmė šiepti.
JOGAILĖ
Jau jeigu jie drįsta šiepti iš Vytauto, taiko jiemis nešiepti iš ko nors kito?
MARMA
Negirdėta, by jie šieptų iš Vytauto. Antviso ko numanau, jog jie Vytauto drūčiai prisidingi.O ką iš lenkų, iš Lenkijos, tai jie drūčiai šiepia.
JOGAILĖ
su paskubiu
Na tiek to iš ko jie šiepia,iš ko ne. Vis tiktai jie laiko visą Sudavijos kraštą ikiŠešupės per savo žemę ir lanko neretai.
MARMA
Na taip. Jie laiko ją už savo kaip meslaikom visą Prūsų žemę iki Jūrių-marių už savo.
JOGAILĖ
Ir lankote taipogi kiek galite?
MARMA
Na, kad taip!
JOGAILĖ
Ot, matai, kaip laisvai yra Vytautui. Kada jis nori, tada ir užpuola ant Kryžločių ir kitų šalių.O aš sakau lenkams: pulkim ant kryžiuočių. O jie man:— kariūmenės nėr. Aš sakau: rinkime kariūmenę. O jie:tegul Lietuva viena muša kryžiuočius. Iš tikrųjų, pašnekinki Vytautą, ar jis neapsiims vienas sumušti kryžiuočius, užstodamas už lenkus.
MARMA
Apie tai šviesiausias karaliau nėra ką nekalbėti. Vytautas Lenkus neužstos. Ot sutarmėje sulenkais jis neatsisakys mušti juosius. Bet vienas neis.O jeigu mušis, tai tiktai už save, už Lietuvą.
GANDANEŠIS
įeidamas
Žinios nuo kryžiuočių šalies.
išeina
JOGAILĖ
Pašauki Zbignievą, tamsta, ir kitus.
Marma išnyksta ir po valandėlės grįžta su Zbignievu irkitais lenką magnatais
JOGAILĖ
į Zbignievą
Paskaitykie, ką čion rašokryžiuočiai.
ZBIGNIEVAS
Čion rašo ne kryžiuočiai, tiktai apiejuosius. Prekius mūsų jie nugrėbė ir pavergė. Užėmėvėl žemės sklypą.
JOGAILĖ
Na jeigu taip, tai reikia apgarsinti ant jųkarę. Reikia tiktai susitarti su Vytautu. Ot, ponai,pasiuntinys Vytauto. Jisai man išaiškino, jog Vytautas vienas be mūsų už mus neužstos, dėl to nėra ką nėlaukti daugiau.
VISI MAGNATAI
Taip, taip!
ZBIGNIEVAS
Tarpu pavergtų ir nugrėbtų prekiųrandasi ir mano žmonės, ir arkivyskupo, ir kitų. Jeigumes dabar neužstosime, tai Kryžiuočiai pripras taip apseiti ant toliaus.
ARKIVYSKUPAS
Na, taip! Reikia apgarsinti karę.
III AKTAS
Ant kalvos netoli nuo miestelio
pulkai kareivių eina plaukia viena ir
kita puse. Iš tolo ant kalvų matyti
kryžiuočių kariūmenė.
ZBIGNIEVAS
Šviesiausias karaliau! Jūsų šviesybe,esi vyriausiu vadu visos kariūmenės. Ką nuspręsi, tąturi pildyti visi ir Vytautas.
JOGAILĖ
Na, taip!
ZBIGNIEVAS
Dėl to man rodosi, jog būtų naudinganusprendus jumis taip, kad Vytautas su kariūmene Lietuvos stotų pirmutiniu nuo šalies kryžiuočių kariūmenės.
JOGAILĖ
pertraukdamas
Kad mes Vytautu ir jo kariūmene kaip ir prisidengtume?
ZBIGNIEVAS
Na, taip! Kad puldami ant mūsų kariūmenės kryžiuočiai atsiremtų pirmiausiai į lietuvius.Jie vieni ir kiti tiktai laukia progos, kad susiremtų.Na, jie čionai ras tą progą ir kuo jie vieni kitiems geriau suduos, tuo bus dėl mūsų geriau. Nei vienų, neikitų nėra ką gailėtis.
JOGAILĖ
O jeigu lietuviai vieni pergali kryžiuočius?Ar jiems tada vieniems teks ir garbė pergalėjimo?
ZBIGNIEVAS
Tai dabar! Ar tai mes kvaili? Kaiptiktai pamatome, jog kryžiuočiai sumušti, taip ir mespuolame vyti. O riksmo mes padarysime dvigubai daugiau, nei tie kvaili ir pusgyviai lietuviai gali padaryti. Mumis garbė teks... ir nauda!
JOGAILĖ
O jeigu lietuvius sumuša?
ZBIGNIEVAS
Ir tai gerai bus! Dabar Vytautas tavęs neklauso beveik suvis ir nesibijo.
JOGAILĖ
Na, taip! Nebijo suvis. Ir ką jis bijosis?Užsimanęs jis gali mase sumušti su visa mano lenkiškakariūmene ir su visais samdininkais.
ZBIGNIEVAS
Na, matai ir pats, šviesiausias karaliau! Taigi jeigu jį kryžiuočiai sumuša, tai to tiktaimumis ir reikia. Tada Vytautas su jo Lietuva ir Žemaičiais turės mūsų klausyti.
JOGAILĖ
Gerai! Bet jeigu kryžiuočiai, sumušę Vytautą, užsimano sumušti ir mus?
ZBIGNIEVAS
Šviesiausias karaliau! Man rodosi,jog ir pats šitai kalbėdamas vargai, bo mislyji, jogtaip tai lengva Vytautą sumušti...
JOGAILĖ
Na, taip! Aš gerai žinau, jog Vytautasnesiduos savęs sumušti. Bet matai mūšinės gadynėjevisaip atsitaiko. Na, o jeigu iš tikrųjų sumuša Vytautą su jojo lietuviais ir jeigu, sumušę, griūva visomis pajėgomis ant mūsų?
ZBIGNIEVAS
Na tai ką? Tegul sau griūva. Pasmus da liktų samdininkai ir mūsų kariūmenė.
JOGAILĖ
Taip! Bet ir pats supranti gerai, jog beVytauto mes neatsilaikytume...
ZBIGNIEVAS
Na tai ką? Jeigu ir neatsilaikytume?Didelis čion dalykas! Na, užims jie tada ir mūsų žemęir Lietuvą... Argi jie užėmę ir taip liks? Likę, ak jieviena nakčia su visa savo kariūmene išnyktų. Tai aiškus dalykas! Svietas juosius bematai išplautų.
JOGAILĖ
Na kas iš to?
ZBIGNIEVAS
Ot kas: sumušę, jie turės daryti paliaubas. O kaip darysime paliaubas, tai mes atsipirksimežemėmis žemaičių ir Lietuvos... Apsilps Vytautas, nemes.
JOGAILĖ
Ant tokių paliaubų netiktų Vytautas.
ZBIGNIEVAS
Sumuštas turėtų tikti.
JOGAILĖ
Tu jį nepažįsti gerai kryžiuočiai ir sumušto jo labiau bijo, nei manęs su visa mano nesumušta kariūmene. Bet pabandyti... kodėl? Visados nepro šalį. O gal ir pasiseks nors sykį apgauti man irVytautą. Na, o gal laimė lems man ir jį į rankas manoanksčiau susitverti. Hm!... Viskas gali būti... Tauvienok labai dėkui. Dabar aiškiai matau, jog tutarnas ir savo tėviškei, ir man. Šauki gandanešius, oaš duosiu atsakomus gandus.
Zbignievas triūbija;ant balso triūbos renkasi gandanešiai, kuriems Jogailėduoda paliepimus
ant kalvos stovi lenkų tavorai.Tarpu jų Jogailės šėtra; iš tolo matyti kryžiuočių tavorai; nuo kryžiuočiųpusės lietuvių tavorai; tarpu lietuvių ir lenkų samdininkų tavorai;kareiviai stovi eilėse
GANDANEŠIS
į Jogailę stovintį šalia žirgo
Nuo kryžiuočių joja du pasiuntiniai.
JOGAILĖ
į Zbignievą
Gali būti, jog kryžiuočiaipamatę mano galybę nusigando ir nori daryti paliaubas.
ZBIGNIEVAS
Ant jokių paliaubų netikite! Antjokių! Mumis reikia kovos. Mumis reikia, kad kryžiuočiai sumuštų lietuvius. Kito tokio panašaus atsitikimo negreitai sulauksime, kaip dabar.
sargai atvedapasiuntinius
VIENAS PASIUNTINYS
Pasveikinimą nuo mūsųGrossmeisterio karaliui lenkų Jogailei ir jo broliui Vytautui.
JOGAILĖ
pasipūtęs
Dėkui! Ir nuo mūsų pusės nuneškite jam pasveikinimą. Ką sveiki sakysite?
KITAS PASIUNTINYS
Mūsų Grossmeisteris liepė paklausti ko taip ilgai stovite ir nepradedate kovą? Jeigu čion ankšta, tai Grossmeisteris lieps savo kariūmenei pasitraukti toliau. Jeigu stoka ginklų, tai jisštai per mus atsiuntė jumis du kardus.
JOGAILĖ
į Zbignievą
Ką man atsakyti?
ZBIGNIEVAS
iš lėto
Sakykit, jog iš vietos nesitrauksi. Matai, kitaip darant lietuviai liks iš šaliesir puldami kryžiuočiai ne ant ją pirmą užeis. Pridėk,jog neliepi pradėt dėl to, jog da per anksti. O kąkardą, tai ir pas mus iki valiai.
JOGAILĖ
į Zbignievą
O kardus ar imti?
ZBIGNIEVAS
O kodėl n’imti? Imki.
JOGAILĖ
stalgiai ir garsiai
Iš vietos aš nesitrauksiu. Neliepiu pradėti mūšinę, nes da per anksti. Oką apie kardus, jei nors mes jų ir ikvaliai turime, betšituosius paimu maloniai.
pasiuntiniai grįžta atgal
1-MAS GANDANEŠIS
Vokiečią Kryziočią kariūmenėtraukiasi tolyn.
nyksta
ZBIGNIEVAS
į Jogailę
Tai ruimą mums daro.
po trumpai valandėliai
1-MAS GANDANEŠIS
kryžiuočią kariūmenė grįžta atgal.
nyksta
2-AS GANDANEŠIS
kryžiuočiai gula ant lietuvių.
nyksta
ZBIGNIEVAS
linksmai rankas trindamas
Na, viskas taip išėjo, kaip aš sumąstavojau! Vivat Polionija!Lietuva šiandien pražus ir vergaus mums!
BALSAS BAJORU IR ŠLEKTU LENKU
Vivat Zbignievas! Vivat mūsų kytrasis!
ZBIGNIEVAS
Vienas aš viso šito nebūčiau įstengęspadaryti be valios karaliaus ir be jųsų padėjimo.
BALSAI LENKŲ
Vivat karalius! Vivat siektų luomas!
3-ČIAS GANDANEŠIS
Lietuviai sujudo ir bėga!
ZBIGNIEVAS IR LENKAI
Vivat Polionija!
4-TAS GANDANEŠIS
kryžiuočiai gula ant samdiniukų ir mūsų karifimenės.
JOGAILĖ
su nusiminimu
Laikykitės da, ponai,kad nebūty sarmatos ant viso svieto.
LENKŲ POETĄ
Ką nrams kryžiuočiai? Mums jieniekas. Męs ir juosius kytrumu pergalėsime. Antgreitosios aš sustačiau giesmę.
gieda jisai ir jį sekakiti
Męs visi kytri politikai,
Me! Me! Męs!
Męs visi kytri politikai,
Me! Me! Męs!
5-TAS GANDANEŠIS
pertraukdamas
Pulkas kryžiuočiy gula ant Šios pusės, kaip ir jieškodamas karaliaus.
JOGAILĖ
matydamas besišalinančius į visas pusesnuo jo lenkų magnatus.
Nesiskubinkite, ponai, sutokia aitra į Šalis nuo manęs: duokite laiko ir mannors prisirengti. Vieną mane čion radę, kryžiuočiai dagali apkoliečyti.
ZBIGNIEVAS
Šviesiausias karaliau, kad dabar dagalima, bėkime visi. Gero nėr ką Čion laukti. Jaujeigu Vytautas nubėgo, tai mums nei bandyti spirtisnereikia. Bėgkime!
JOGAILĖ
Tamista! mielai aš bėgčiau, tiktai kurbėgti? Aplinkui visur kryžiuočių pulkai kaunasi su mūsiškiais. Bėgdamas da palįsi po kirčiu ir nusmogs tavekaip kokį nieką... Ot geriaus aš išsiimsiu iš maišeliovisas šventenybes. Ar tiktai jos neprašalįs nuo mūsųvisokį paojų. imdamas iš ančio maišelį Ot štai!atriša jį su paskubtu Dabar pats laikas šitoms šventenybėms parodyti savo galybę. Ot vinis, kuriajabuvo prikaltas vienas iš žmogžudžių. Ot labai stiprusseitas, tiesa, stabmeldiškas, bet vis tiek: žalčioskūrutė.Štai Šventos Onos pantaplio skūrgalis...
ZBIGNIEVAS
Karaliau, bėkime! Visi jau nuo čionnubėgc. Eina ant mūsų. Stačiai pulkas kryžiuočių.
JOGAILĖ
Palauki truputį, tiktai šventenybes susidėsiu.
ZBIGNIEVAS
Bėkime, jau jie čion! Meskime viską!
JOGAILĖ
Ir tavo būta šnekos, lyg nežinai, jog metus eitų, jis nustoja visos stiprybės.
vokiečiai gula
ZBIGNIEVAS
rėkia
Vyrai, ginkite karalių! Vyrai!
aplinkui riksmai ir kova
JOGAILĖ
pamatęs, jog ant jo kryžiuočius smelkiasi,siekdamasi drauciniu perdurti.
Gelbėkite! Qelbėkite!In pilvą man įdurs. Apsukui kįla riksmas da didesnis. Lenkų kareivis nutrenkia kryžiočio draucinį ir križiotį patį nuduria. Kįla šūksmas „Vytautas! Vytautas!” Pulkas kryžiuočių da smelkiasi truputį, bet sutremtas Jogailės pulkais nyksta.
JOGAILĖ
į Zbignievą
Ko jie čion rėkia: Vytautas!
ZBIGNIEVAS
Ugi biaurybė Vytautas vėl visus musapgavo. Jis daprato dėlko męs jį pirma priešai Vokiečius pastatėme ir kaip tiktai kryžiuočiai ant jo užpuolė,jis vietoje muštis su visa kariūmene pasileido bėgti,kad kryžiuočiai ant mus galėtų užpulti. Na tie vietojevytis Vytautą užpuolė ant mūsų. O dabar Vytautas sugrįžo. Apsupo kryžiuočius ir muša juusius neišleizdamas neivieną, o mūsų kariūmenė ir nenoromis, o turi Vytautuipadėti mušti.
JOGAILĖ
Tai šuns kumpis tas Vytautas ir — čion jisnesidavė apgauti! Aš taip ir mislijau. Apgausi jį!
svietas aplinkui rėkia: Vytautas! Vytautas! Pasirodokeli magnatai
GANDANEŠIS
Čekai visi perėjo ant Vytauto pusėsir muša visi kryžiuočius.
išnyksta
JOGAILĖ
Na dabar pats laikas stipriausią saitą išmaišo išimti..
tempia iš maišo meškos nagą
ZBIGNIEVAS
Karaliau sergekis! Ant mūsų vėl pulkaskryžiuočių eina. Bėkime. Niekur! Mūsų kareiviai,matote, ginklus metę bėga
pro šalį grumiasi kareiviaipailsę, sumurę, išsigandę. Ryksmai kryžiuočių.
GANDANEŠIS
Pulkai Didž-Lenkų pasviro. kryžiuočiai su didele pajėga ant čion eina. Išnyksta.
ZBIGNIEVAS
Bėkime Karaliau! pro juosius, bėgakareiviai Dieve, susimilki ant karaliaus ir užliki jįgyvą. tykiau Ir mane po draugiai.
JOGAILĖ
į save
Jis meldžiasi. Reiktų ir man.
bamba
Tėve mūsų, kuris esi danguose. Švęskis vardasTavo. pamislijęs Na, o jeigu tenai kur nor danguje yra Kęstutis ir jeigu jisai viską išpasakojo, taiką ir malda gelbės? Senoviniai dievai buvo geresni.Tenai būdavo prasižengi prieš vieną, kitas gali tave užstoti, o čion dabar viens Dievs ir atlikta. Prasižengiai — lik sveikas.
ryksmai kyla, mušynė vėl artinasi
ZBIGNIEVAS
Niekai! Gula vėl ant mūsų! Visibėga. Turbūt musiškius sumušė, bėkime ir mudu.
JOGAILĖ
apsidairęs aplinkui
Bėkime!
ZBIGNIEVAS
Kelią! Kelią, karaliui!
bėgantysneklauso; kemšasi, lenda po žirgu; girdėt iš tolobalsai triūbų; balsai šitie vis kyla
JOGAILĖ
pabandęs bėgti ir negalėdamas klauso balsokovos
E, kaip staugia triūbos! Tai, mūsų lietuviškos triūbos! Tai Vytauto tenai kariuomenė.. Kaippikti vilkai staugia, kaip vilkai kaip meškinai jie tenai drasko kryžiuočius. Vis artyn! E! vis garsyn!...Bėgti? Tėvas mane ne taip mokino.. rėkia ant bėgančių Atgal! Atgal į kovą! Ar jumis ne gėda?
ZBIGNIEVAS
negalėdamas prasimušti bėgti per kareivių minias
Melskimėsi! Melskimėsi! O Dievas galužliks karaliui gyvastį. Mūsų kariuomenė sumušta bėga.
triūbų balsai vis aršyn eina ir artinasi
JOGAILĖ
klausydamas
Tai triūbos neperlaužtosLietuvos staugia! Tai drasko Lietuviai kada taipstaugia triūbos. Į krūvą, vyrai! Ten Vytautas muša.Į krūvą!
aplinkui kaip griausmas pradeda griautiryksmai: Vytautas! Vytautas!
GANDANEŠIS
Kryžiuočių kariuomenė pasviro. Sumušta bėga. Grossmeisteris žuvo.
JOGAILĖ
Kur mano maišas su šventenybėmis? Jisbuvo vis čionai antyje.
ZBIGNIEVAS
Ugi rankoje jūsų jisai, šviesiausiaskaraliau.
JOGAILĖ
Iš tikrųjų! O aš mislijau, jog rankojemano kardas. Vietoje kardo maišo beesama su šventenybėmis. Turbūt dėl to Dievas ir pergalėjimą davė.
Šaukite kunigus! Kur arkivyskupas, kur kiti? Melstis! Kur gandanešiai? Tegul jie apgarsina visur, kadliautųsi kovos. Priešą pergalėjome. Dabar reikia Dievui padėkavoti ir visam svietui parodyti mūsų didmantumą.
Kita šalis mušynės. Vytautas stoviant žirgo, aplinkui jį Lietuvos bajorai.
VYTAUTAS
Dabar tiktai lieka darbą pabaigti. Vokiečiai kryžiuočiai pasklydo bėgti į visas šalis. Mažaikas jų laikosi ir su jais ūmai bus pabaigta.
BAJORAS
Diena laiminga. Nors prasidėjo klasta.
VYTAUTAS
O katra diena pas mus neprasidedalenkų klasta? Mumis jau tai paprastas dalykas.
GANDANEŠIS
Nuo Jogailės gandą atsiuntė, kad liautis kovos ir Dievui padėkavoti už pergalėjimą.
VYTAUTAS
Na šitai, tai beveik ne pro šalį. Tegulkariuomenė truputį kvėpteli. Jai da daug darbo lieka.Su naujom pajėgom ji geriaus atliks darbą. liepiajisai šerti žžirgus; pro Vytautą veda paimtus vergučius,komtūras kryžiuočių, prastus brolius minikus, raitelius,svečius Apsčiai! Apsčiai suimta!
1-AS BAJORAS
O kiek guli jų! Tai tegul ir Dievasmyli.
2-AS BAJORAS
Šiandien kryžiuočių kaip žiedų nuskynėme. Guli jų grossmeisteris, guli komtūrai, tyso irkariuomenė jųjų, tik menki likučiai išnešė gyvastį irbėga.
VYTAUTAS
patėmijęs, jog viskas gatava dėl maldos
Pasimelskime ir mes.
kunigai gieda „Te Deum”. Pabaigus maldą kareiviai sėda užkandžiauti, šeria žirgus vėl
VYTAUTAS
Laikas butų dabar jau ant žirgų sėsti irvytis kryžiuočių likučius. į bajorus Siųskite ką norspas Jogailę, kad parneštų nuo jo gandą dėl vijimo kryžiuočių. Tegul pasako jam, jog jau laikas.
1-AS BAJORAS
į vieną kareivį
Ei, Pečki! Jokipas karalių.
PEČKIS
Ant tų pėdų!
2-AS BAJORAS
Ką tu Pečkį siunti. Pečkis melagius, jis ką nors, o tau vis sumeluos.
nuošaliai tame tarpe trečias bajoras sėda pats antžirgo ir nujoja
PEČKIS
Nei jau aš visados meluoju, nei ką. Prasimanote tiktai ant manęs, tamsta. Šiandien aš visądieną nei krisleli nepamelavau.
1-AS BAJORAS
Joki pas karalių ir pasakyki, jogtu atjojai gando, kad vyti kryžiuočius ir pasakyki, jogtave atsiuntė Vytautas. Girdi?
PEČKIS
Tai dabar negirdėsi! Ak tik aš ne kurčiasties savo pulkais.
1-AS BAJORAS
Ką gi tu pasakysi mislijęs?
PEČKIS
Nesirūpinkite, bus pasakyta gerai! Ašpasakysiu, jog Vytautas atsiuntė gandą vyti kryžiuokus ir kad sėstų dėl to visi pulkavedžiai ant žirgų.
2-AS BAJORAS Į PIRMĄ BAJORĄ
Na, ar ne ant mažoišeina?
1-AS BAJORAS
O kad jį paibeliai! Negali nemeluoti.
PEČKIS
Koks čion melas? Ar tai Jogailei pritinkadavinėti gandas ir paliepimas, dėl mūsų Vytauto. Vytautas turi jam davinėti.
1-AS BAJORAS
Darykie dabar ką nori su tokiu sutvėrimu!
3-AS BAJORAS
sugrįžęs į Vytautą
Jogailė, karaliusLenkų, neduoda gando dėl vijimo. Sako, jog da perangsti.
VYTAUTAS
Ką gi jis tenais daro dabar?
3-AS BAJORAS
Guli ant pilvo ir bumbia. Ir sako,jog jis taip gulės da dvi nedėlias.
VYTAUTAS
Ne jeigu taip, tai mes vyrai ant namų.Ligonių ir sužeistų ne mažai pas mus. Namon!
Balsai išgirdusių kalbą Vytauto. Ura! Ant namų!Ura Vytautas! Ura!
1-AS BAJORAS
Nėr ko čionai mumis rūgti. Jeiguneduoda Jogailė galo padaryti kryžiuočiams, tai antnamų. Ura! Vytautas!
BAJORAI IR KAREIVIAI
Ura, Vytautas!
Kup książkę, aby przeczytać do końca.