drukowana A5
13.27
Laisvos valandos

Bezpłatny fragment - Laisvos valandos


Objętość:
26 str.
Blok tekstowy:
papier offsetowy 90 g/m2, druk czarno-biały
Format:
145 × 205 mm
Okładka:
miękka
Rodzaj oprawy:
zeszytowa
ISBN:
978-83-288-0479-1

Varpas

Kad rytą saulė spinduliu pirmiausiu

Apreiškė žemei tekejimą savo,

Užgaudė Varpas liepimu aiškiausiu,

Tarytum jisai žmogaus lūpas gavo:

 Kelkite, kelkite, kelkite, kelkite...

Tuoj darbininkai visi suknibždėjo,

Lyg gyventojai užgauto skruzdyno,

Ir kasdieniniai darbai prasidėjo

Žmonių lizduose ir ant lauko gryno.

 Kelkite, kelkite, kelkite, kelkite...

Varpas da garsiau ir da aiškiau gaudžia,

O graudus balsas veržiasi per orą.

Dėl ko nebaigia savo dainą graudžią?

Tinginius prikelt tur tikrą norą.

 Kelkite, kelkite, kelkite, kelkite

.............................................

Tai skambink, „Varpe”! Tegul gaudims tavo

Išilgai, skersai eina per Lietuvą!

Budink ir šauki graudžiu balsu savo,

O tas šaukimas perniek tenežūva!

 Kelkite, kelkite, kelkite, kelkite...

Kas darbininkas ir kas dirbti gali,

Ant tavo balso prie darbo teimas!

O kur atrasi tinginį miegalį

Tegul neliaudams jį budin gaudimas:

 Kelkite, kelkite, kelkite, kelkite...

Labora

Kol jaunas, o broli, sek pasėlio grūdus

Ir dirvos nepleiski! Tuomet, kada jausi,

Kaip kūns ima stingti, dvasia jau susnūdus,

Vėlu juk prie darbo: nesėsi, nepjausi.

 Kol dega krūtinėj šventa ugnis toji,

Kur traukia prie darbo ir duoda tiek vieko,

Jog menkas ir silpnas net milžinu stoji,

O dirbk, idant neitų ugnis ta ant nieko!

 Kol da idealais, brol, besigerėsi,

Siek prie idealo, tik doro ir aukšto,

O skubink! Paskui tu... jų išsižadėsi

Dėl trupinio aukso, gardaus valgio šaukšto.

 Gyvenimo knygą skaityk laps į lapą,

Nestodams, kad kartais į tinginius kliuvęs,

Tu nesupelytum ir neitum į kapą

Be likusio ženklo: kad žmogumi buvęs.

 O jeigu apilsi sunkiam darbe savo

Ir, nykstant spėkoms jau, nuliūsi, nerimsi,

Tai žvilgtelk ant darbo jaunų draugų tavo —

Vienoj akimirkoj iš naujo atgimsi.

Gražu, gražiau ir gražiausiai

Gražu yra matyti lietuvių būrelį

Kurie tarp svetimųjų vienybę užlaiko

Ir, susiėje, tevynei aukoja žodelį

Ir motiną pagarbin atminimais vaiko.

Gražiau, jeigu kiekvienas pripažinti gali,

Kad nuo žodžių jų širdys taipgi neatskirtos

Ir visos tiesiog kreipias į tėvynės šalį

Ir meilėje tėvynės visados yr tvirtos.

Gražiausiai vienok esti akimis matyti.

Kada širdims ir žodžiams ir darbai atsako,

Kad visi tie lietuviai patys, nevaryti,

Savo tėvynės garbei nepželdina tako.

Artojaus skundas

O, sielvartėli mano didžiausias!

Tai aš apleistas ant margo svieto!

Tiek turiu kęsti vargo taip kieto,

Lyg už visus aš būčiau kalčiausias!

Pats anksti kėlęs pjaut einu pievas,

Pats taisau žagrę, pats ir akėju,

Prakaitą savo prie darbo lieju

Taip ve, kaip žmogui paliepė Dievas.

O vienok žemė taip menkai dera,

Kad ne už darbą man negrąžina,

Ir kiekviens triūsas susigaišina,

Rodos, Dievs davė ranką negerą.

Man vargingiausia jau dalis lieka:

Aš prieš kiekvieną traukiuos iš kelio,

Neimu niekam menko krislelio,

O mane skriaudžia, laiko per nieką.

Vienas, lyg erkė, prakaitą mano

Siurbia ir lobsta; to nepakanka:

Da į kišenių įkiša ranką —

Apvagia, apsuk, kaip kas išmano.

O čia pilvočiai, ponai visoki,

Tik krauju mano vien išmaitinti,

Žmogum nenori mane vadinti,

Niekin ir spardo lyg šunį kokį.

O, sielvartėli mano didžiausias!

Tai aš apleistas ant margo svieto!

Tiek turiu kęsti vargo taip kieto,

Lyg už visus aš būčiau kalčiausias!

Broli, skundais tik — mokslas atsako —

Nenuvarysi dvasios sunkumą,

Ir neišrausi dagių nuo tako.

Eik šian pas mane, rasi ramumą!

Aš išmokysiu žemę priveikti,

Kad užderėjims būtų geresnis,

Nepatingėsiu rodą suteikti,

Kad kiekviens triūsas būtų spartesnis.

Przeczytałeś bezpłatny fragment.
Kup książkę, aby przeczytać do końca.